Prieš geriant vandenį iš čiaupo, jo virinti nereikia, nes Lietuvoje  tiekiamas geriamasis vanduo yra patikimas mikrobinės taršos požiūriu (labai geros arba geros kokybės) ir sveikas vartoti dėl jame ištirpusių mineralinių medžiagų o su vandentiekio vandeniu gauname vos pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Maisto gamybai naudoti tik šviežią vandenį, o taip pat nepatariama nuolat gerti virinto vandens, nes verdant ant arbatinuko nusėda žmogui naudingų mineralinių druskų ir mikroelementų, kurie nėra inkstų ir tulžies akmenligės priežastis.

Filtruojant ir taip minkštinant geriamąjį vandenį, filtre esantis jonų keitiklis suriša kalcio ir magnio jonus, o į minkštinamą vandenį išmeta natrio jonų, kurių koncentracija minkštame vandenyje pasiekia 100 mg/l ir daugiau. Dėl padidėjusių natrio jonų kiekio, toks vanduo netinka kūdikių maistui gaminti ir sergant padidinto kraujo spaudimo liga bei inkstų ligomis, o dėl sumažintos kalcio ir magnio koncentracijos, žmogaus organizmas negauna jam būtinų mineralinių medžiagų.

Distiliuotas vanduo, gaunamas surinkus ir atvėsinus vandens garus, yra netinkamas organizmui, nes visiškai neturi mineralinių medžiagų, prastai pasisavinamas organizme, greit pašalinamas ir kartu išplaunantis iš organizmo mineralines medžiagas.

Šulinio vandenį vartoti galima, bet tik po ištyrimo dėl cheminių medžiagų ir pavirinus, nes virš 40 procentų tirtų šachtinių šulinių vandens yra užteršta nitratais, o iki 50 procentų šulinių nustatyta mikrobinė tarša.